Miškų svarba neabejotina

Laura Urbė / 2024-12-30
Daugiau kaip trečdalį Lietuvos ploto užima miškai. Žalioji aplinka ne tik puošia mūsų kraštovaizdį, bet ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kovojant su vienu didžiausių šių laikų iššūkių – klimato kaita. Ir ne tik: miškuose klestintys augalai, grybai, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, samanos ir kerpės yra milžiniškas potencialas įvairiausioms žmogaus reikmėms – nuo natūralių fermentų iki medikamentų gamybos. Be to, miškai vis dažniau naudojami laisvalaikiui, poilsiui ar žmonių sveikatinimui. Tad ir pasirūpinti jų apsauga turime kiekvienas. O ar rūpinamės?

Naujienos

Švytintis augalas

2024-12-16

JAV mokslininkas dr. Kytas Vudas (Keith Wood) su bendradarbiais išvedė naktimis švytinčių petunijų rūšį. Dieną ši darželių ir balkonų gėlė niekuo nėra ypatinga, bet joje yra įdiegtas tamsoje švytinčio grybo Neonothopanus nambi genas. Naktį augalas skeidžia ramią, žmogui miego netrikdančią šviesą. Petunija JAV plačiai paplitusi, ji nėra vietinė, bet nelaikoma invazine, maža pavojaus, kad pakeistas genas paplis vietiniuose augaluose. Bet prireikė 10 metų, kol JAV institucijos pripažino išradimą leistinu. 

Miškas ir mes

Miškų svarba neabejotina

Daugiau kaip trečdalį Lietuvos ploto užima miškai. Žalioji aplinka ne tik puošia mūsų kraštovaizdį, bet ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kovojant su vienu didžiausių šių laikų iššūkių – klimato kaita. Ir ne tik: miškuose klestintys augalai, grybai, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, samanos ir kerpės yra milžiniškas potencialas įvairiausioms žmogaus reikmėms – nuo natūralių fermentų iki medikamentų gamybos. Be to, miškai vis dažniau naudojami laisvalaikiui, poilsiui ar žmonių sveikatinimui. Tad ir pasirūpinti jų apsauga turime kiekvienas. O ar rūpinamės?

Miškas ir mes

Miškų įstatymas – subjektyvus požiūris į jo tobulinimą

Lietuviško Miškų įstatymo reikšmingi pradmenys yra XVI a. išleistuose Lietuvos Statutuose ir Knyšino karališkuose girininkų nuostatuose. Pastarieji priimti ir įsigalioję dar prieš Liublino uniją, 1567 m. Kai kurie istorikai juos įvardija pirmuoju LDK miškų įstatymu. Tuo galime didžiuotis.

Miškas ir mes

Dėl VMU uabizacijos

 

Pokyčių verpetuose

Genocido centro išvada:

Nėra jokių žinių, kad Kazys Škirpa būtų siejamas su žydų žudynėmis, jis nebuvo nei kolaborantas, nei Tėvynės išdavikas

Genocido centro išvada: Nėra jokių žinių, kad Kazys Škirpa būtų siejamas su žydų žudynėmis, jis nebuvo nei kolaborantas, nei Tėvynės išdavikas

Politikos varpinė

DE FINE OMNIUM RERUM (I)

Taigi pakalbėkime apie visų reikalų pabaigą. 

Redakcijos skiltis

Kausiuosi kaip liūtas

Taip elgtis, gindamas Lietuvą ir mūsų tautos interesus, per prezidentinius debatus ryžtingai žadėjo dabartinis šalies vadovas. Kautis, ir dar kaip liūtas. Kažin, ar yra kas labiau nebūdinga Gitanui Nausėdai? Tuo įsitikinome daugybę kartų, kai reikėjo bent pirštelį pajudinti, kad reikalai pakryptų geresne linkme, tačiau mūsų Prezidentas su olimpine ramybe tvarkingai stovėdavo po medžiu. Neabejotinai taip bus ir toliau. Nes tik kovotojai kartais gali kautis kaip liūtai, o stovėtojai taip ir lieka stovėtojais, tiesa, kartais – grakščiais. Tai aišku kaip dukart du. Bet vis tiek renkam, vis tiek balsuojam, o po to garsiai skundžiamės – kaip šitaip galima?

Redakcijos skiltis

Šiandienos Žalgirio mūšis

Egzistencine prasme didžiausio viduramžių mūšio Europoje ir dabartinės ES nuožmių ideologinių batalijų pasekmės Lietuvai yra vienodos. Skirtumas tik tas, kad tą mūsų išlikimui lemiamą šiandienos mūšį galime laimėti gerokai lengviau. Tereikia tik ateiti ir balsuoti. Nenumoti ranka, kaip jau buvome įpratinti, o ateiti ir tvirtai pasakyti – gana!

Redakcijos skiltis

Eilinis Nausėdos stovėjimas po medžiu

Lietuvos valstybė žlugdoma toliau. Ir ne kieno nors, o pačių aukščiausių šalies pareigūnų ir jiems pavaldžių institucijų rankomis. Jei po teismo sprendimo Seime ir toliau dirba už korupciją nuteistų partijų atstovai, o vienos iš jų pirmininkė ir toliau vadovauja LR Seimui, tai kaip kitaip galima vertinti tokią elgseną? Jeigu tautos atstovybė daugumos balsais palaimina lietuvių kalbos darkymą ir brėžia aiškią kryptį išstumti valstybinę kalbą į viešo gyvenimo paribius arba dauguma parlamentarų pritaria staigiam ir didelės apimties imigrantų įvežimui į Lietuvą, tai kaip galima vertinti tokį Seimo darbą? Jeigu šalies Prezidentas savo parašais patvirtina tokį valstybės pamatų griovimą, tai kaip galima vertinti jo elgesį? Todėl pavojaus varpai ir ima vis garsiau skambėti iš visų pašalių. 

Redakcijos skiltis

Ar su Nausėda buvo gėda?

Sausio žurnale vienareikšmiškai rašėme – su Nausėda buvo gėda. Tai kodėl vėl reikia grįžti prie šito aiškaus klausimo? O, pasirodo, reikia. Dėl kelių priežasčių. Po Naujųjų metų skelbti visuomenės apklausų duomenys kažkodėl rodė, kad dabartinio prezidento reitingai yra ganėtinai aukšti ir dar šiek tiek pakilo, nors turėtų nuolat kristi žemyn. Juk turėtų kristi, nes nėra jokių objektyvių priežasčių jiems kilti. Tuoj pateiksime argumentus.

Redakcijos skiltis

Su Nausėda buvo gėda

Istorikas A. Bumblauskas, o su juo ir kitos „pažangios galvos“ kiekviena proga mėgsta sakyti: „Lietuva kaip niekada gyvena gerai.“ Tam pagrįsti pasitelkiamas vis augantis metinis šalies biudžetas, nuolat didėjanti bendro vidaus produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, didėjančios žmonių santaupos bankuose, turimos finansinės galimybės laisvai keliauti po pasaulį, gero asmeninio gyvenimo paliudijimai ir kita. Statistiškai ir formaliai su tuo sutikti galime. Tačiau.

Miškas ir mes

Referendumas dėl miškų ateities

Tokiu būdu Šimonių girios bendruomenė kviečia apsispręsti dėl Lietuvos miškų naudojimo

Politikos varpinė

Pranešėjo ir prezidento istorija

Seimo komisija kasinėja ne su ta „lopeta“

Pokyčių verpetuose

Mažoji Lietuva – etninis baltų kraštas

Sovietai pripažino, kad Karaliaučiaus sritis – etninės lietuvių žemės

Savas Miškas

NMA parama miško savininkams

Nuo rugsėjo 1 d. prasidėjo antrasis paraiškų surinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paraiškas bus galima teikti elektroniniu būdu iki lapkričio 17 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10 178 199 Eur paramos lėšų.

Miškas ir mes

Numatomi pokyčiai Lietuvos miškininkystėje

Paskutinėmis birželio dienomis pagaliau dienos šviesą išvydo ir oficialiai iš Aplinkos ministerijos į viešumą iškeliavo nuo šių metų pradžios anonsuotas naujos redakcijos Miškų įstatymo projektas. Šiame projekte siūlomos įtvirtinti tam tikros miškų politikos esminių pokyčių nuostatos jau buvo pristatytos suinteresuotai visuomenei įvairiais formatais nuo pat vasario mėnesio, bet dabar jos, suguldytos į įstatymo formuluotes, jau tampa konkrečios ir leidžia pamatyti visą vaizdą. Liepos mėnesį šiam projektui pastabas ir pasiūlymus renka Aplinkos ministerija, vėliau projektas bus tobulinamas, keliaus į Vyriausybę, o Seimą turėtų pasiekti rudens sesijos metu.

Politikos varpinė

Karaliaučiaus krašto ateitis –branduolinė grėsmė ar lietuviškas kurortas?

Sunku atspėti ateitį ne tik dėl to, kad realybė dažnai pasirodo esanti gerokai lakesnė, nei mūsų fantazijos, bet ir todėl, jog žmogui būdinga tikėtis, kad kaip yra šiandien, taip bus ir rytoj, poryt ir... gal visada. Protu suvokiame, kad viskas laikina, kad galime susirgti, kad namo stogą gali nuplėšti galingas viesulas, o pasaulinė bankų krizė „praryti“ mūsų santaupas, bet vis tiek būname priblokšti, kai tai nutinka –   planuota juk buvo kitaip. Buvo ne vienas požymis, kad rusai gali pulti Ukrainą, bet vis tiek sukrėtė pernai vasario 24-os rytas. Kai prieš gerus tris dešimtmečius po nesėkmingo perversmo Maskvoje staiga, per kelias dienas, ėmė ir sugriūvo Sovietų Sąjunga, žymiausi amerikiečių strateginiai centrai tuo metu prognozavo „blogio imperijos“ egzistenciją bent jau iki 2030-ųjų. Nors juk gerokai anksčiau būta aiškių imperijos aižėjimo ženklų – Berlyno sienos griūtis, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas, Jelcino maištai...       

Politikos varpinė

Mokslininkų, kūrėjų, visuomenės veikėjų
VIEŠAS KREIPIMASIS
į prof. Igną Vėgėlę dėl dalyvavimo LR Prezidento rinkimuose

2023 liepos 29 d. 

Politikos varpinė

Varžoma saviraiškos laisvė VU

Dėl akademinės bendruomenės narių įsitikinimų reiškimo laisvės Vilniaus universitete.

Pokyčių verpetuose

Vasarokime atsakingai – rūšiuokime teisingai

Šilti orai pamažu sugrąžina miestiečius į gamtą – prasideda iškylų metas. Deja, kasmet matome taip pat ir pramogaujančiųjų gryname ore paliekamus pėdsakus: perpildytas šiukšliadėžes, šiukšles stovyklavietėse, šukes vandens telkiniuose, pamiškėse. Dalies žmonių įprotis palikti atliekas gamtoje, nesirūpinti jų išrūšiavimu ir išmetimu į tinkamus konteinerius – vis dar didžiulė našta ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir gamtai.

Savas Miškas

Kviečiame norinčius veisti mišką teikti paraiškas

Iki gegužės 31 d. elektroniniu būdu galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ (Priemonė). Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 16 909 093 Eur paramos lėšų.